- sūkuringai
- sūkuri̇̀ngai prv.
.
.
sūkuringas — sūkurìngas, a adj. (1) RŽ, NdŽ 1. GTŽ su sūkuriais, gausus sūkurių: Sūkurìnga srovė DŽ. Prie sūkuringo slenksčio žuvys stabteli, būriuojasi rš. sūkurìngai adv. DŽ: Vėjas sūkuringai purtė medžius rš. 2. prk. labai smarkiai, nesuvaldomai,… … Dictionary of the Lithuanian Language